- prietiltis
- príetiltis sm. (1); LL184, DŽ, prýtiltis (ž.) (1) 1. NdŽ vieta prie tilto: Pradėjo grūti, įvertė į prýtiltį vežimą šiaudų Šv. 2. tiltas laivo sustojimo vietoje keleiviams įlipti ir išlipti: Garlaiviai galės atsidėkavoti pasažieriams, įtaisę ant didesniųjų stacijų prietilčius V.Kudir. 3. kar. įsitvirtinimas prie kranto, iš kurio forsuojama vandens kliūtis: Mūsų pulkai užėmė mažą, bet patogų prietiltį rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.